eitovan m. a-St., Notker, W.Ps. und Gl.
2, 223, 23; 3, 192, 49. 418, 73: ‚Feuerofen, cami-
nus (ignis)‘ (mhd. eitoven). S. eit, ovan. — Ahd.
Wb. III, 240; Splett, Ahd. Wb. I, 177. 683;
Starck-Wells 123.